2013 m. liepos 11 d., ketvirtadienis

Kitoks įrašas apie Jį

22:58 val.pasigirsta telefono pypsėjimas reiškiantis, jog kažkam parūpau . Ko jau ko, bet Jo numerio ekrane visiškai nesitikėjau išvysti. Po pusės metų manęs ignoravimo, Jis nusprendė vėl man pasirodyti. Nežinojau ką atrašyti ir ar išviso reikia, kad atrašyčiau. Žinot, anksčiau pagalvodavau, kad jeigu Jis man vėl parašytų, pasiųsčiau Jį kuo toliau nuo savęs, išvadinčiau tokias žodžiais, kad vadinti mane „miela“ nebenorėtų. Bet taip galvojau anksčiau. O dabar, kai iš tikrųjų Jis apsireiškė, aš nebežinau ką daryti. Ir... išskydau. Parašiau jam, kad pasiilgau. Ohh... Why??? Vėl prasidės tas dūmimas akių. Taip, žinau, kad negalima aklai pasitikėti žmonėmis ir juo aš visiškai nepasitikiu, bet... Kažkas viduje man neleidžia Jį atstumti. Tiek kartų mane įskaudinęs, Jis vis dar užima dalelę mano širdies.  Visiškai Jo nekaltinu dėl to, jog mane skaudina. Pati kalta. Žinau tai. „Kartais duoti kažkam antrą šansą yra tas pats, kaip duoti antrą kulką žmogui, kuris iš pirmo karto į tave nepataikė “. Net ne antrą kartą Jam atleidžiu, o Jis tuo pasinaudodamas taip pat dažnai įremia man ginklą į nugarą, kai mažiausiai to tikiuosi. Ahh... Kalta tik aš. 

Esu įsitikinusi 110 procentų, kad liksiu vėl įskaudinta. Bet man tiesiog nekyla ranka, Jam parašyti žodžius, už kuriuos, greičiausiai, gaučiau bilietą pirma klase į pragarą. Žinau, kad Jis tų žodžių vertas, bet... Negaliu. Kol kas negaliu.



Įkvėpti iškvėpti. Reikia nepamiršti kvėpuoti. 


Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto... Atleiskit, jei mano apkabinimas bus šiek tiek dusinantis, bet man žūtbūt reikia kažką stipriai apsikabinti. 

2013 m. liepos 2 d., antradienis

Išgelbėsiu pasaulį! O gal ir ne...

Pasaulis kuo toliau, tuo labiau darosi tuščias... Nesupraskit klaidingai, jis ir toliau yra prikimštas žmonių... Sakydama „tuščias“  turiu omeny, kad beveik kiekvienam po saule gyvenančiam žmogučiui terūpi tik pinigų kiekis kišenėje, firminiai drabužiai, automobiliai, o ne žmogaus vidus, protas ir vertybės. Turbūt banaliai nuskambėjo, bet taip yra. Banali tiesa. Tereikia tik apsižvalgyti aplinkui: mokykloje populiarūs paaugliai nėra neturtingi, o kaip tik priešingai -  gyvena pasiturinčiai, rengiasi madingiausiais drabužiais... Žinot, dar visai neseniai galvojau, kad tie populiariausi nieko rimto ateityje nepasieks, juk jų intelekto lygis, drįsčiau teigti, gana žemas. Bet dabar supratau, kad tokie net dar daugiau pasieks, negu moksliukai*. Beprotiškai tikiuosi, kad klystu taip manydama... Bet net dabar pasižiūrėjus galime pamatyti, kad grožis turi didesnę reikšmę nei protas. O jeigu mes kuo toliau, tuo labiau vertinsim tik grožį... uhh... Net baisu pagalvoti kas bus. Na, tada suvienysiu visus stiprius protus ir mes pakeisim pasauly (kaip kvailai, naiviai ir juokingai nuskambėjo... Atsirado mat, pasaulio gelbėtoja...) .   



* Moksliukais  pavadinau žmogiukus, kurie rimtai žiūri į savo ateitį, mokykloje stengiasi pasiekti aukštų rezultatų ir pan.

 Paveiksliukai akims pailsėti... 









Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...

2013 m. liepos 1 d., pirmadienis

Aplinkinių netikėjimas tavimi

„Kai kiti tavimi netiki imi ir padarai tai.“ Tiksliai neatsimenu šių žodžių, bet ,tikiuosi, supratot ką noriu pasakyti. Juk kai aplinkiniai Jums sako : „Tu neįstengsi tai padaryti, nes esi per silpna (-as) .“; „Galiu duoti 100 procentų, kad tau nepavyks“.  Po visų tų žodžių, Tave apima noras kitiems įrodyti, kad tu įstengsi, kad tu gali padaryti tai ką užsibrėžei. Kiekvieną dieną mažais žingsneliai eidamas link tikslo, tu gyveni mintimi, kad tu gali ,ir tai kitiems įrodysi. Ir pagaliau atėjus tai dienai, kai abiem kojom, tvirtai stovi ant savo pasiekto tikslo, supranti, kad ne dėl kitų tai padarei, o dėl savęs. Sau įrodei, kad kai labai nori, viską gali padaryti, o aplinkinių nuomonės net neverta klausytis.


Na, pavyzdžiui, kad ir aš. Kiti netiki, kad galiu įveikti šį challenge

Ir tai mane varo į priekį. Sportuoju dar tik penktą dieną, bet nė minutės nesudvejojau mesti viską į šalį. Aš įrodysiu sau, kad galiu. Įrodysiu SAU ir plius prie viso to, vėliau aukštai iškėlusi galvą, galėsiu didžiuotis nuostabiu pilvuku . 

Noriu Jums pasakyti: „tikėkit savimi, neklausykit kitų nuomonės ir darykit viską dėl savęs.“


 „... nėra tokios kliūties, kurios negalėtum peršokti, iššūkio, kurio negalėtum įveikti, baimės, kurios nepajėgtum nugalėti, kad ir kaip neįmanoma tai kartais atrodo.“ (Erin Brockovich)

                              Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...

P.S. atleiskit, kad šiame įraše labai daug "šokinėjančių" minčių .